- puikavimas
- puikãvimas sm. (1) DŽ → puikuoti 2: O kaip reikia labai bijoties, adant jiemus tas puikavimas nebūtų ant didžio užustoklio ižganyman SPII180. | refl.: Nebuvo jos žodžiuose nei puikavimosi, nei skundimosi rš. Puikãvimasis gražumu, puošniavimas BŽ489.
Dictionary of the Lithuanian Language.